Pages

Search This Blog

30.7.18

Kaip išlikti pozityviam socialinių tinklų amžiuje

Pastebėjau tokią tendenciją. Kuo labiau esi populiarus, tuo labiau esi nemėgiamas. Aišku kol esi fresh, naujai kylanti "soc. tinklų žvaigždutė" ir dar tik pradėjai visiems patikti, kurį laiką heit'o susilauksi tikrai nedaug. Bet vos tik žmonės pastebės, kad esi "perdaug" visų mėgiamas- pradėsi būti maišomas su žemėmis. Juk visi žmonės yra tokios iš savęs norinčios būti išskirtinės asmenybės, mąstančios kitaip nei dauguma, kad automatiškai pradeda heitinti tuos, kuriuos mėgsta didžioji dalis. Taip jau yra. 

Ir tai veikia ne tik socialiniuose tinkluose. Prisiminkime mokyklos laikus, pavyzdingas mokinys, visada gaunantis dešimtukus, su visais puikiai sutariantis, bet kodėl ant jo yra varoma už akių? Juk taip jau yra. Darbe, mėnesio geriausias darbuotojas, niekada nevėlavęs į darbą, atsakingas ir atsidavęs. Kodėl ant jo taip pat varoma už akių? 

Taip jau yra, nes kiekvienas savyje turime vidinį kompleksą, skatinantį visada konkuruoti, visada norime būti geriausiu ir jei nesame, tai suverčiame kaltę ant to, kuris yra. Klasės pirmūnas- moksliukas, lendantis į šikną mokytojams, neturintis gyvenimo. Geriausias mėnesio darbuotojas- darboholikas, be darbo nieko nemato. Socialinių tinklų žvaigždė- kodėl ji išvis populiari, ji juk net negraži, neturi jokių talentų, kas išvis ją gali domėtis. 

Jei man reiktų suskaičiuoti kartus, kiek per savo gyvenimą esu pavadinta negražia, nežinau, turbūt nusišaučiau skaičiuodama, prieš tai dar nusipjaučiau veidą ir jį sudeginčiau tarp sudaužytų veidrodžio šukių. Nešioju savo gyvenime tokį kryžiuką, kad aš arba patinku žmonėm, arba nepatinku ir nėra jokio per viduriuką. Arba esu graži arba baisi, dažniausiai tai baisi.




Kiekvienas žmogus, turi savo pasaulį, kuriame jis viską mato skirtingai nei tu. Pavyzdžiui, aš žinau kokia aš esu, o tave esu susikūrusi savame pasaulyje, galvoju, kad žinau koks tu esi, matau tavo išvaizda, galvoju, kad esi draugiškas, mielas, gražus žmogus. Bet aš nežinau kaip mane matai tu savame pasaulyje. Pagalvokite kiek pažįstate žmonių ir kiek skirtingų jūsų versijų yra kiekvieno mintyse. Juk tik vienas jūs žinote koks esate. Kaip apie jus galvoja mama ir kaip galvoja jūsų priešas, kiek žmonių esate negražus, ir kiek žmonių savame pasaulyje jus mato blogai. O kiek daug žmonių pasaulyje egzistuojate, o jūsų pasaulyje jūs net nežinote apie juos.
Todėl man ir yra nesvarbu, kaip aš atrodau kitų žmonių pasauliuose, kurie maname išvis neegzistuoja. Man svarbiausia, kad mano artimi žmonės mane matytų tokią kokia esu, kad jų pasauliuose aš būčiau geras žmogus, gražus. 
Aš save matau ir gražia, ir negražia. Nesu trafaretinis gražaus žmogaus paveikslas, į kurį pažiūrėjus gali pasakyti va čia ta iš gražiųjų. Aš esu nestandartiška, nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris būtų į mane panašus, todėl ir neturiu savo tipažo gražiųjų žmonių tarpe. Esu vienų pasauliuose graži, o kitų ne. Svarbiausia nelyginti savęs su kitais, tai yra be proto sunku, bet įmanoma. 
Grožis yra laikinas dalykas, o gėris ne. Todėl reikia stengtis kitų pasauliuose neatrodyti pačiu gražiausiu, bet atrodyti geru žmogumi. 

Tai kaip man pavyksta išlikti pozityviai, kai aplinkui tiek daug negatyvo?

Visada sau primenu tai, kiek daug aš iš tikro turiu. Šeimą, mylimą žmogu šalia savęs ir mėgiamą darbą. Kiekvieną rytą pabundu ir džiaugiuosi tuo ką turiu, man nereikia atsikelti su negatyviom mintim, kad reiks užsiimti nekenčiama veikla, žinau, kad galiu sau leisti padaryti tiek kiek noriu. O kiek padarysiu tiek ir turėsiu. Nereikia niekur skubėti ir galiu pasivartyti lovoje, skirti laiko meilei. Vien tai pakrauna didelę dozę laimės vos tik prasidedančiai dienai. Juk kiek daug žmonių, turi milijonus pinigų, visas pasaulio siekiamybes, šlovę, protą, bet iš tikro nieko neturi ir nemyli gyvenimo. Kiek daug tokių žmonių į kuriuos mes lygiuojamės ir norime būti tokie pat sėkmingi, tiesiog paima ir nusižudo. 

Skiriu laiko savo hobiui. Niekam nepaslaptis- aš išprotėjus dėl nuotraukų, tad didžiąją dienos dalį skiriu madai, vaikštau po parduotuves arba naršau internetinėse. Ieškau gražių vietų nuotraukoms arba gerų įdėjų kaip pozuoti. Taip visą savo dieną paskiriu gražių dalykų paieškai ir vėl gi tai mane dar labiau pakrauna pozityviai. Dažnai sulaukiu tokių komentarų, kaip tuštuolė. Bet kodėl atsidavimas mėgstamai veiklai yra tuščia? Tai yra žymiai daugiau, nei skaityti knygą, "Kaip būti laimingu" ir tuo pat metu rašyti man blogą komentarą. Skleisdamas negatyvą, niekada nebūsi tikrai laimingas.

KARMA. Aš ja tikrai tikiu. Stengiuosi pasakyti kuo daugiau komplimentų savo aplinkai. Esu visiška #GirlsSupportGirls , tad labai daug laiko skiriu kitų merginų palaikymui. Tai praktikuoju jau keturis mėnesius ir patikėk manim, tai tikrai atneša dar daugiau gerų emocijų. Juk automatiškai vien tik galvodamas kažką gero jauti viduje šiluma, o tai išreikšdamas dar labiau save užpildai. O galvodamas, kaip nekenti kito žmogaus, skleisdamas savo nepykantą tik dar daugiau gerų akimirkų prarandi. 

Svarbiausia save apsupti gerais žmonėmis. Man tai niekada nesisekė. Visada norėjau turėti merginą geriausią draugę, bet iš to per didelio noro vis atsiduodavau negeriems žmonėms, kurie tik norėjo iš manęs naudos. Net pradėjau galvoti, kad man tiesiog nelemta šita "geriausios draugės palaima". Bet lygiai taip pat kaip ir santykiuose- atsiduodi ne tiems žmonėms- nudegi. Tokia yra gyvenimo taisyklė. Todėl jau net nebedegu tokiu karštu noru turėti geriausią draugę. Džiaugiuosi tuo ką turiu, visais mano draugais vaikinais, kurie supa mane. Tarp vaikinų nėra nuo mažens ugdytos vidinės konkurencijos, kuomet visada turi būti gražesnė, geresnė, protingesnė už kitą. Ir viskas dėl ko? Kad susirastum vyrą, sukurtum šeimą. Kodėl merginos nuo mažens nėra mokomos, kad svarbiausia gyvenime yra būti laiminga, o ne susirasti vyrą. Svarbiausia auginti save, kaip asmenybę, mylėti save. Jei meilės sau būtų mokoma nuo pat mažens, save atrasti būtų žymiai paprasčiau. Kodėl mergaitės mokomos to, kad vyrai jas padarys laimingas? Juk tie vyrai ir patys nevisagaliai. Savęs neturintis žmogus niekada nebus kažkam įdomus ir mylimas. Juo tik pasinaudos ir pames, jis bus tik skaičius. Todėl atraskite save prieš atsiduodami kitiems. 

Ir galiausiai. Ne visada aš būnu pati laimingiausia, ne visada sekasi nereaguoti į negatyvą. Taip ir aš verkiu įsikibus į pagalvę ir jaučiuosi nelaimingiausiu žmogumi pasaulyje. Taip jau yra. Visiems žmonėms taip būna. Kai jautiesi niekam neįdomus, nereikalingas. Atrodo, kad viskas ką darai yra beprasmiška. Tai yra sveika. Taip kartais pagalvoti, išsiverkti, kitaip sakant išsivalyti reikia ir tada vėl gali džiaugtis gyvenimu. PRIMINTI SAU KIEK DAUG IŠ TIKRO TURI, ir kiek mažai turi tie, kurie stengiasi tave palaužti tavęs net nepažinodami. 

Paklauskite savęs, kiek daug iš tikro turite jūs?



2

28.6.18

AŠ NIEKADA NEBEGRĮŠIU


Sėdžiu metro užspausta prakaituotų žmonių. Šiandien taip karšta, kad visi prakaituoja. VERKIU. Verkiu, nes niekada nebenoriu sugrįžti ten kur buvau. Toj juodoj skylėj, užspausta į kampą, verčiama būti tuo kuo nesu. Aš nežinau ar Lietuva mane tokią darė, ar jos žmonės, o gal net aš pati. Bet žinau tik tiek, kad nebenoriu sugrįžti. Ne tai, kad į Lietuvą, bet į tą būseną, kurioje gyvenau. 

Mano gyvenimas tiesiog sugriuvo, kai iš jo pasitraukė tėtis. Supratau, koks jis trapus ir trumpas, o tie rožiniai akiniai su kuriais gyvenau- nukrito, sudužo stiklai ir susilankstė kojelės. Niekaip jų atgal nebeužsidėsi, net ir labai norėdamas. Tai mane pakeitė, aš visiškai praradau save, nemačiau prasmės gyventi, juk vis tiek mirsiu. Kam daryti kažką ir siekti tikslų? Juk neverta, vis tiek kelio pabaigoje laukia mirtis. Tai kam išvis stengtis? Dar labiau susisklendžiau savy ir tiesiog nieko nenorėjau. Man užteko išmiegoti, pavalgyti ir visą dieną gulėti lovoje. 

ATSIBUDAU. Supratus, kad tiesiog negaliu sau leisti būti nelaiminga ir švaistyti savo gyvenimo laiką. Turiu būtinai pasiekti laimę, vėl atrasti save. 

PABĖGAU. Palikau viską ką buvau pasistačius ir išvykau ieškoti laimės. Nemeluosiu sekėsi sunkiai. Verkiau dieną ir naktį įsikibusi į pagalvę ir norėjau sugrįžti. Baimė buvo sukausčius mane. Tai tęsėsi visą mėnesį kol pastebėjau, kad santaupų visai nebeliko. VISKAS. Arba grįžtu neradusi laimės ir dar labiau nusivylusi savimi, arba einu į pasaulį, išsivaduoju iš baimių ir ieškau. 

SURADAU. Šiandien pirmą kartą gyvenime taip pasijutau. Tiesiog ėjau gatve į metro stotį ir iš niekur nieko pati galva pasikėlė į viršų. Pasijutau tokia drąsi kaip niekada. 
"Aš valdau pasaulį",- pagalvojau. "Aš pagaliau išsilaisvinau ir jaučiuosi geriausiai, kaip tik esu jautusis".
Todėl tikrai niekada nebegrįšiu. Nepykit. Radau savo laimę ne kur kitur, o savyje. 
Linkiu ir tau to paties. 

VERKIU. Tik pagaliau verkiu laimės ašaromis. Tėti, pažiūrėk į mane, kokia aš laiminga! Tokia pat kaip tada, kai žengiau pirmuosius žingsnius ir ištiesus rankas kartojau: "Tėti, tėti, tėti". Aš pagaliau pasiruošus tave paleisti. Nes pagaliau išmokau vaikščioti. 
Iki.


4

25.4.18

Ko trokšta oda?

Tai visgi ko trokšta mūsų oda? Atsakymas pats paprasčiausias- švaros, apsaugos, pamaitinimo ir drėkinimo. Tačiau žiemos šalčių iškankintą odą yra tikrai sunku prikelti naujam gyvenimui. Sausa, šerpetota ir išberta. Tokia ta mano oda po žiemos. 



Visą mėnesį bandau L'occitane naujienas- Reotier produktus. Visą liniją sudaro penki produktai: Gelinės tekstūros veido prausiklis, drėkinanti emulsija, veido kremas be silikonų ir parabenų, gelinės tekstūros veido kremas ir Reotier veido dulksna. 

Sudėtyje yra trys sudedamosios dalys, kurios gerina natūralų drėgmės ciklą:

Hialiurono rūgštis-Natūrali medžiaga, kuri kaip magnetas pritraukia ir išsaugo drėgmę. Oda tampa įdrėkinta, stangri.

Glicerinas- Natūraliai apgaubia odą ir padeda ląstelėms geriau ir ilgiau išlaikyti vandenį
Kalcis- Palaiko vandens balansą, ją švelnina ir išsaugo drėgmę

Trumpai apie kiekvieną produktą:

L'occitane Reotier veido prausiklis

Gelinės tekstūros veido prausiklis, kuris vos tik patekęs ant odos lengvai putoja, nedirgina, negriaužia akių ir kruopščiai nuvalo makiažą nepalikdamas likučių. Tai mano mėgstamiausias visos linijos produktas, nes esu pamišusi dėl odos priežiūros, o makiažo nuvalymas man yra vienas svarbiausių dalykų! Turiu tokią taisyklę- jei užmigsiu su makiažu, oda pasens 5 minutėm. Nežinau ar tame yra bent dalelė tiesos, bet aš griežtai ja vadovaujuosi. Juk tikra niekas nenori pasenti greičiau!


L'occitane Reotier drėkinamoji emulsija

Nr. 1 produktas išsausėjusiai odai. Emulsija drėkina viršutinį odos sluoksnį ir paruošia odą priimti dar daugiau drėgmės. Tarkim jei naudosite tik kremą, jūsų oda iškarto pasisavins 75% drėgmės, o jei prieš kremą naudosite emulsija, tai pasisavinamos drėgmės kiekis išaugs net iki 109%


L'occitane Reotier veido kremas

Kreminės tekstūros, malonaus kvapo, nedirgina odos. Kaip mat numalšina odos troškulį ir lyg magnetas pritraukia dar daugiau drėgmės veido odai. Asmeniškai aš labiausiai jį mėgstu naudoti prieš makiažą, nes jis puikiai atgaivina odą, makiažas išlieka nepriekaištingai ir net nereikia naudoti makiažo bazės. 


L'occitane Reotier veido žėlė

Atkuria natūralų odos drėgmės ciklą, prisotina odą vandeniu ir ji tampa gyvybinga, lengva, sveika ir spindinti. Taip pat puikiai tinka naudoti prieš makiažą. Naudojant kasdien po 28 dienų oda tampa drėgnesnė net 31%



L'occitane Reotier veido dulksna

Kiekvienos merginos MUST HAVE dalykėlis rankinėje. Akimirksniu atgaivina ir suteikia drėgmės odai dienos eigoje. Hialiurono rūgštis suteikia odai stangrumo, padeda užfiksuoti makiažą, o dienos eigoje panaudojus priemonę jis vėl atgaivina odą ir taip makiažas išlieka ilgiau. 











2

13.3.18

Viena smagiausių gyvenimo pamokų


Jei kalbėsim apie smagiausias žiemos pramogas- slidinėjimą, aš visą gyvenimą buvau snieglentės žmogus. Juokaudavau, kad slidės lopams, nors visada slapta bijojau ant jų net atsistoti. Gal todėl, kad su snieglente čiuožti mokiaus pati ir tai buvo pragariška kančia. Pirmą kartą nuo kalno leidaus ne ant kojų, o kulverstuku.

Tačiau gavus Laisvalaikio dovanų kuponą Slidinėjimo pamokai aš tvirtai žinojau, kad šįkart mokinsiuos slidėmis. Su džiaugsmu keliavau į pirmąją pamoką, kartu su savim pasikviečiau draugę Ingą Žuolytę ir kartu abi PIRMĄ KARTĄ stojom ant slidžių! 


Slidinėjimo akademijoje mus pasitiko įpatingai draugiškas kolektyvas, trenerė mums abiems net užrišo batus, kaip tikroms pirmokėms! O tada ir prasidėjo visas smagumas. Nedrąsiai po truputuką išmokom stabdyt plūgu ir leistis nuo kalno. Dar kelios pamokos ir jau tikrai būsim pasiruošusios į kalnus! 

Dabar su šypsena prisimenu, kaip buvo sunku pačiai mokytis čiuožti slidėmis ir jei tik galėčiau atsukti laiką atgal, būčiau tai darius Slidinėjimo akademijoje! 


0

Social

Labas visiems!

Taigi esu Leticija, man 20 metų. Visų geriau žinoma kaip youtuber'ė SugarBonesTv. Tačiau neslėpsiu, visą savo gyvenimą turiu keistą aistrą rašymui. Mano blog'e aptarsime naujausius mados ir stiliaus trendus, paplepėsime apie grožio priemones ir žinoma atskleisiu jums dalį mano laisvalaikio :)
Myliu, Bučiuoju ir iki :*

CONTACT ME: leticiaanankaite@gmail.com